Sterilizacija ir dezinfekcija: ką nagų meistrė privalo žinoti

Gražiai atliktas manikiūras nėra profesionali paslauga, jeigu nesilaikoma higienos reikalavimų. Žnyplutės, žirklutės, frezos antgaliai ir kiti daugkartiniai instrumentai gali kontaktuoti su oda, o atliekant manikiūrą kartais pažeidžiama ir oda bei instrumentas gali būti užterštas krauju.

Būtent todėl nagų meistrė turi suprasti ne tik kaip nuvalyti instrumentus, bet ir kuo skiriasi valymas, dezinfekcija bei sterilizacija.

Tai nėra tas pats procesas.

Dar svarbiau – vien dezinfekcija ne visais atvejais pakeičia sterilizaciją.

Valymas, dezinfekcija ir sterilizacija – kuo jie skiriasi?

Šios sąvokos dažnai painiojamos, nors jų paskirtis skirtinga.

Valymas

Valymo metu nuo instrumento fiziškai pašalinami matomi nešvarumai ir organinės bei neorganinės medžiagos.

Tai gali būti:

• odos likučiai;
• nagų dulkės;
• produkto likučiai;
• kraujas;
• riebalai;
• kiti nešvarumai.

Valymas yra vienas svarbiausių viso instrumentų paruošimo etapų.

CDC pabrėžia, kad kruopštus valymas turi būti atliekamas prieš aukšto lygio dezinfekciją ar sterilizaciją, nes ant instrumento likusios organinės ir neorganinės medžiagos gali sumažinti šių procesų efektyvumą.

Todėl logika:

„Vis tiek dėsiu į sterilizatorių, todėl labai kruopščiai valyti nereikia“

yra klaidinga.

Sterilizatorius nėra instrumentų plovimo aparatas.

Dezinfekcija

Dezinfekcijos tikslas – sunaikinti didelę dalį ant negyvų paviršių esančių patogeninių mikroorganizmų.

Tačiau dezinfekcija nėra tas pats, kas sterilizacija. CDC nurodo, kad dezinfekcija paprastai nesunaikina visų bakterijų sporų.

Todėl dezinfekuotas instrumentas nebūtinai yra sterilus.

Sterilizacija

Sterilizacija yra aukštesnio lygio procesas, skirtas sunaikinti visas gyvybingas mikroorganizmų formas, įskaitant bakterijų sporas.

Tai esminis skirtumas:

valymas pašalina nešvarumus → dezinfekcija sunaikina daugelį mikroorganizmų → sterilizacija sunaikina ir atspariausias jų formas.

Kada nagų meistrei būtina sterilizacija?

Lietuvoje grožio paslaugoms taikoma higienos norma HN 117:2007 „Grožio paslaugų sveikatos saugos reikalavimai“.

Joje paslaugos skirstomos į A ir B kategorijas.

Manikiūras ir pedikiūras, kurių metu karpomos nagų odelės ir gali būti pažeidžiama oda, priskiriami A kategorijos paslaugoms.

A kategorijos paslaugoms turi būti naudojami:

sterilūs vienkartiniai arba sterilūs daugkartiniai instrumentai.

Tai reiškia, kad instrumentams, kuriais atliekamos invazinės procedūros, vien tik dezinfekcijos nepakanka.

Pavyzdžiui:

• odelių žnyplutėms;
• odelių žirklutėms;
• kitiems daugkartiniams instrumentams, galintiems pažeisti odą.

Jie turi pereiti visą tinkamą instrumentų paruošimo procesą.

Kaip turi atrodyti visas instrumentų paruošimo procesas?

Nagų salonuose viena dažniausių klaidų yra bandymas vieną etapą pakeisti kitu.

Pavyzdžiui:

dezinfekavau → vadinasi, sterilizuoti nebereikia.

Arba:

įdėjau į ultragarso vonelę → instrumentas sterilus.

Ne.

Tai skirtingi procesai.

Praktiškai instrumentų kelias turėtų būti nuoseklus.

1. Panaudoto instrumento atskyrimas

Panaudoti instrumentai neturi būti maišomi su jau paruoštais naudoti instrumentais.

Darbo vietoje turi būti aiškiai atskirtos:

nešvari → valoma/dezinfekuojama → švari → sterili

instrumentų zonos.

Tai sumažina kryžminės taršos riziką.

Lietuvos higienos norma numato, kad instrumentai turi būti valomi ir dezinfekuojami tam skirtoje instrumentų valymo, dezinfekcijos ir sterilizacijos patalpoje arba zonoje.

2. Dezinfekcija

Pagal HN 117:2007 A kategorijos paslaugoms naudoti instrumentai po panaudojimo merkiami į dezinfekcinį tirpalą.

Lankstiniai instrumentai turi būti išardomi arba išskleidžiami, o instrumentai turi būti visiškai apsemti tirpalu.

Svarbu laikytis konkrečios dezinfekcinės priemonės gamintojo nurodytos:

• koncentracijos;
• mirkymo trukmės;
• dozavimo;
• naudojimo instrukcijos.

Ant indo su paruoštu dezinfekciniu tirpalu turi būti nurodytas tirpalo pavadinimas, koncentracija ir pagaminimo data.

Čia nėra vietos improvizacijai.

Jeigu gamintojas nurodo konkrečią koncentraciją ir ekspozicijos laiką, negalima savo nuožiūra pilti daugiau koncentrato tikintis „stipresnės dezinfekcijos“ arba laikyti trumpiau, nes skubate.

3. Mechaninis valymas

Po atitinkamo dezinfekavimo etapo instrumentą būtina tinkamai išvalyti pagal taikomą procedūrą ir naudojamų priemonių instrukcijas.

Ypatingą dėmesį reikia skirti:

• sujungimams;
• grioveliams;
• žnyplučių mechanizmams;
• frezos antgalių paviršiui;
• vietoms, kuriose gali likti biologinių medžiagų ar produkto.

Instrumentai gali būti valomi rankiniu arba mechanizuotu būdu.

HN 117:2007 taip pat numato galimybę instrumentus mechanizuotai valyti ultragarso aparate, laikantis aparato gamintojo rekomendacijų ir naudojant tinkamas instrumentų valymo priemones.

Ar ultragarso vonelė sterilizuoja instrumentus?

Ne.

Tai viena svarbiausių taisyklių, kurią verta įsiminti.

Ultragarsinė vonelė naudojama instrumentų valymo procesui pagerinti, ypač sunkiau pasiekiamose vietose.

Tačiau po ultragarso vonelės instrumentas automatiškai netampa sterilus.

WHO instrumentų apdorojimo rekomendacijose ultragarso valymas taip pat nurodomas kaip valymo, o ne sterilizacijos metodas.

Todėl:

ultragarsinė vonelė ≠ sterilizatorius.

4. Skalavimas ir džiovinimas

Po cheminio apdorojimo ir valymo nuo instrumento turi būti pašalinti naudojamų priemonių likučiai pagal jų gamintojo instrukcijas.

Po to instrumentas turi būti tinkamai išdžiovintas.

Drėgnų instrumentų nereikėtų tiesiog sudėti į sterilizavimo pakuotes.

Prieš pakavimą taip pat verta instrumentą vizualiai patikrinti.

Pažiūrėkite:

• ar neliko nešvarumų;
• ar nėra korozijos;
• ar instrumentas nepažeistas;
• ar tinkamai veikia jo mechanizmas;
• ar pjovimo dalis nėra sugadinta.

Sterilizacija nepadarys nešvaraus instrumento švaraus ir nesutaisys pažeisto instrumento.

5. Instrumentų pakavimas

Išvalyti ir išdžiovinti instrumentai, kuriuos reikia išlaikyti sterilius iki naudojimo, turi būti tinkamai supakuojami sterilizacijai skirtoje pakuotėje.

Pakuotės paskirtis nėra vien gražiai laikyti instrumentus.

Ji turi leisti sterilizuojančiam agentui pasiekti instrumentą ir po tinkamo sterilizavimo apsaugoti jį nuo pakartotinio užteršimo iki naudojimo.

WHO rekomenduoja sterilizuojamas priemones pakuoti taip, kad sterilizuojanti medžiaga galėtų prasiskverbti, o sterilumas būtų išlaikomas iki naudojimo. Taip pat rekomenduojami vidiniai ir išoriniai cheminiai indikatoriai.

6. Sterilizacija

Tik tada pereinama prie sterilizacijos.

Sterilizacijos metodas turi būti tinkamas konkrečiam instrumentui, o procesas atliekamas pagal sterilizatoriaus ir instrumento gamintojo instrukcijas.

Tarptautinėse medicinos priemonių apdorojimo rekomendacijose karščiui atspariems kritiniams instrumentams pirmenybė teikiama sterilizacijai garais autoklave.

Tačiau nagų salonui svarbu vadovautis ne atsitiktine internete rasta temperatūros ir minučių kombinacija, o konkretaus naudojamo sterilizatoriaus, pakuotės ir instrumentų gamintojų instrukcijomis bei Lietuvoje taikomais higienos reikalavimais.

Autoklavas ar karšto oro sterilizatorius?

Tai dažnas nagų meistrių klausimas.

Autoklavas

Autoklave sterilizacijai naudojami aukštos temperatūros prisotinti vandens garai esant slėgiui.

Garai efektyviai perduoda šilumą ir, kai naudojamas tinkamas ciklas, sterilizuoja instrumentus.

WHO medicinos priemonių apdorojimo rekomendacijose sterilizacija garais esant slėgiui įvardijama kaip pageidaujamas karščiui atsparių instrumentų sterilizavimo metodas.

Karšto oro sterilizatorius

Karšto oro sterilizavimo principas kitoks – naudojamas sausas karštis.

Čia svarbiausia nepainioti profesionalaus sterilizatoriaus su paprasta kaitinimo spintele.

Vien tai, kad aparatas įkaista iki aukštos temperatūros, dar nereiškia, kad galima automatiškai teigti, jog atlikta patikima sterilizacija.

Todėl renkantis įrangą svarbu vertinti ne jos pavadinimą internetinėje parduotuvėje, o:

• gamintojo dokumentaciją;
• numatytą paskirtį;
• sterilizavimo ciklus;
• proceso kontrolės galimybes;
• atitiktį taikomiems reikalavimams.

UV spintelė nėra sterilizatorius

Dar viena pavojinga klaida – UV spintelę laikyti sterilizatoriumi.

WHO aiškiai nurodo, kad ultravioletinė šviesa nėra tinkamas instrumentų sterilizavimo metodas.

Todėl UV spintelė neturi būti naudojama kaip sterilizacijos pakaitalas instrumentams, kuriems reikalingas sterilumas.

Tas pats principas galioja įvairiems internete parduodamiems „sterilization box“ įrenginiams.

Pavadinimas ant dėžutės nėra sterilizacijos proceso įrodymas.

Kaip žinoti, kad sterilizatorius iš tikrųjų sterilizuoja?

Tai vienas svarbiausių klausimų.

Nepakanka:

įjungti aparatą → palaukti → išimti instrumentus.

Sterilizacijos procesas turi būti kontroliuojamas.

Tam naudojami skirtingi kontrolės metodai.

Mechaninė kontrolė

Vertinami sterilizatoriaus ciklo parametrai, pavyzdžiui:

• temperatūra;
• slėgis, jei jis taikomas;
• sterilizavimo laikas;
• sterilizatoriaus pateikiami ciklo duomenys.

Cheminiai indikatoriai

Jie reaguoja į tam tikras sterilizacijos proceso sąlygas.

Tačiau vien spalvos pasikeitimas savaime nėra absoliutus įrodymas, kad sterilizacija buvo sėkminga.

CDC pažymi, kad cheminiai ir mechaniniai indikatoriai padeda aptikti proceso ar įrangos problemas, tačiau patys savaime negarantuoja sterilumo.

Biologiniai indikatoriai

Tai viena svarbiausių sterilizatoriaus efektyvumo kontrolės priemonių.

Naudojamos labai atsparių mikroorganizmų sporos. Jeigu tinkamai atliktas sterilizacijos ciklas jas sunaikina, galima vertinti proceso veiksmingumą.

CDC biologinius indikatorius įvardija kaip patikimiausią sterilizacijos proceso stebėjimo būdą.

Ką reiškia indikatorius ant sterilizavimo pakelio?

Dalis sterilizavimo pakuočių turi cheminį indikatorių, kuris pakeičia spalvą.

Tačiau čia dažnai daroma klaida:

indikatorius pakeitė spalvą = instrumentas tikrai sterilus.

Nebūtinai.

Indikatorius rodo, kad pakuotė buvo veikiama tam tikrų sterilizacijos proceso sąlygų. Jo reikšmė priklauso nuo konkretaus indikatoriaus tipo.

Todėl cheminis indikatorius yra proceso kontrolės dalis, o ne vienintelis sterilumo įrodymas.

Kas nutinka, jeigu instrumentas sterilizuojamas nešvarus?

Tai viena rimčiausių klaidų.

Tarkime, žnyplučių mechanizme liko biologinių medžiagų.

Instrumentas įdedamas į pakuotę ir sterilizuojamas.

Problema ta, kad likusios organinės ir neorganinės medžiagos gali trukdyti sterilizacijos procesui.

CDC nurodo, kad nepakankamas valymas didina biologinę bei baltyminę taršą ir gali mažinti sterilizacijos efektyvumą.

Todėl svarbiausias principas:

sterilizacija prasideda ne sterilizatoriuje. Ji prasideda nuo tinkamo instrumento paruošimo.

O kaip frezos antgaliai?

Frezos antgaliai taip pat yra daugkartiniai instrumentai.

Jų valymas gali būti sudėtingesnis dėl paviršiaus struktūros.

Ypač:

• deimantinių antgalių;
• karbidinių antgalių;
• antgalių su grioveliais.

Tarp abrazyvinių dalelių ir grioveliuose gali likti odos, nagų bei produkto dalelių.

Todėl vien paviršiaus nuvalymas servetėle nėra tinkamas instrumentų paruošimas.

Antgalį reikia apdoroti pagal jo paskirtį, medžiagą ir gamintojo instrukcijas bei pagal tai, kokio pobūdžio paslaugai jis buvo naudojamas.

Svarbu ir tai, kad ne kiekviena medžiaga toleruoja visas chemines priemones ar aukštą temperatūrą.

HN 117:2007 numato paprastą principą: instrumentai, kurių negalima tinkamai dezinfekuoti ar sterilizuoti, turi būti vienkartiniai.

Vienkartinės priemonės reiškia vienkartines

Tai atrodo savaime suprantama, tačiau praktikoje pasitaiko bandymų dezinfekuoti vienkartines priemones.

Priklausomai nuo jų paskirties, vienkartinės gali būti:

• tam tikros dildės;
• poliruokliai;
• mediniai pagaliukai;
• vienkartiniai šlifavimo antgaliai;
• servetėlės;
• kitos gamintojo vienkartiniam naudojimui skirtos priemonės.

Jeigu priemonė skirta vienkartiniam naudojimui, po klientės ji išmetama.

Jos nereikia „dezinfekuoti kitai klientei“.

Darbo paviršių dezinfekcija taip pat svarbi

Sterilūs instrumentai neišsprendžia higienos problemos, jeigu jie dedami ant užteršto stalo.

Tarp klienčių turi būti tinkamai sutvarkomi dažnai liečiami ir procedūros metu galimai užteršiami paviršiai.

Pavyzdžiui:

• darbo stalas;
• rankų atrama;
• lempos paviršiai;
• frezos korpusas ir valdymo elementai;
• dulkių surinktuvo paviršius;
• UV/LED lempos išorė ir pagal poreikį vidus;
• kiti procedūros metu liečiami paviršiai.

Svarbu naudoti paviršiams skirtą dezinfekcinę priemonę, o ne automatiškai tą patį tirpalą, kuris naudojamas instrumentams.

Ir vėl galioja ta pati taisyklė – reikia laikytis gamintojo nurodytos koncentracijos bei kontakto laiko.

Rankų higiena ir pirštinės

Pirštinės nėra stebuklingas barjeras, leidžiantis liesti viską aplinkui.

Jeigu su pirštinėmis palietėte:

• telefoną;
• stalčių rankeną;
• durų rankeną;
• nešvarius instrumentus;
• šiukšliadėžę,

o po to tomis pačiomis pirštinėmis grįžote prie klientės rankų, sukūrėte kryžminės taršos riziką.

HN 117:2007 nustato, kad teikiant A kategorijos grožio paslaugas turi būti mūvimos vienkartinės pirštinės ir jos keičiamos po kiekvieno kliento. Valant ir dezinfekuojant instrumentus bei tvarkant krauju ar kitais kūno skysčiais užterštus daiktus taip pat turi būti naudojamos atitinkamos apsaugos priemonės.

Pirštinės nepakeičia rankų higienos.

Kas, jeigu procedūros metu įkerpama klientės oda?

Net ir patyrusiai meistrei gali pasitaikyti nedidelis odos pažeidimas.

Svarbiausia – turėti aiškią procedūrą ir nepradėti improvizuoti.

HN 117:2007 numato, kad grožio paslaugos metu pažeista kliento oda turi būti nuvaloma sterilia vata ar marle, suvilgyta odos dezinfekcijai skirta priemone.

Instrumentas, kontaktavęs su krauju, turi būti tvarkomas kaip atitinkamos rizikos užterštas instrumentas.

Darbo paviršiai, ant kurių pateko biologinių skysčių, taip pat turi būti tinkamai sutvarkyti.

Dažniausios nagų meistrių klaidos

1. „Aš instrumentus dezinfekuoju, todėl sterilizuoti nereikia.“

Klaidinga, jeigu konkrečiai paslaugai naudojami instrumentai turi būti sterilūs.

2. „Ultragarsinė vonelė sterilizuoja.“

Ne. Ji yra instrumentų valymo proceso dalis.

3. „UV spintelė sterilizuoja.“

Ne. UV spintelė nėra tinkamas instrumentų sterilizacijos pakaitalas.

4. „Sterilizatorius pats nuvalo instrumentą.“

Ne. Prieš sterilizaciją instrumentas turi būti tinkamai paruoštas ir išvalytas.

5. „Pakelio indikatorius pakeitė spalvą, vadinasi, viskas 100 % sterilu.“

Indikatorius yra proceso kontrolės priemonė, tačiau jo reikšmė priklauso nuo indikatoriaus klasės ir jis nepakeičia visos sterilizacijos kontrolės sistemos.

6. „Jeigu nėra kraujo, sterilizacija nereikalinga.“

Tai pernelyg supaprastintas požiūris. Instrumentų apdorojimas nustatomas pagal atliekamos paslaugos pobūdį, instrumento naudojimą ir taikomus higienos reikalavimus, o ne vien pagal tai, ar plika akimi matomas kraujas.

7. „Įpyliau daugiau dezinfekanto – bus geriau.“

Nebūtinai. Dezinfekcinės priemonės turi būti ruošiamos pagal gamintojo nustatytą koncentraciją.

8. „Vienkartinę dildę galima dezinfekuoti.“

Jeigu gamintojas priemonę nurodo kaip vienkartinę, pakartotinai kitai klientei ji nenaudojama.

Paprasta sistema, kurią verta įsiminti

Nagų meistrei nebūtina mintinai žinoti mikrobiologijos vadovėlio.

Tačiau būtina suprasti proceso logiką:

Svarbiausia – konkretus procesas turi atitikti naudojamų instrumentų, dezinfekcinių priemonių, sterilizavimo įrangos gamintojų instrukcijas ir galiojančius higienos reikalavimus.

Kodėl verta klientėms parodyti sterilizacijos procesą?

Higiena nėra tik salono „užkulisių“ klausimas.

Ji gali tapti ir profesionalumo ženklu.

Klientė turėtų matyti, kad:

• instrumentai laikomi uždarytose sterilizavimo pakuotėse;
• pakuotė atidaroma prieš procedūrą;
• vienkartinės priemonės naudojamos vienai klientei;
• darbo vieta paruošiama iš naujo;
• meistrė laikosi rankų higienos;
• panaudoti instrumentai nemaišomi su švariais.

Tai daug stipresnis profesionalumo signalas nei užrašas socialiniuose tinkluose „pas mus viskas sterilu“.

Procesas turi tai parodyti.

Sterilizacija nėra vieta taupyti

Profesionalūs nagų produktai, freza, dulkių surinktuvas ar gražus salono interjeras yra svarbūs.

Tačiau nė vienas iš jų nekompensuoja netinkamos higienos.

Nagų meistrės darbas vyksta labai arti klientės odos, o dalis procedūrų gali pažeisti odos barjerą. Todėl instrumentų paruošimas turi būti vertinamas kaip tokia pati profesinio darbo dalis kaip nago architektūra ar odelių sutvarkymas.

Svarbiausia taisyklė paprasta:

švarus nereiškia dezinfekuotas, dezinfekuotas nereiškia sterilus, o sterilizacija nepakeičia tinkamo valymo.

Kai šis principas suprantamas, visa instrumentų priežiūros sistema tampa daug aiškesnė.